Kodėl demencijos tema aktuali?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje demenciją turi daugiau nei 55 milijonai žmonių. Kiekvienas metais nustatoma apie 10 milijonų naujų atvejų. Prognozuojama, kad 2050 metais asmenų su šia diagnoze skaičius sieks 152 mln.

Šiuo metu demencija yra 7-oji mirties priežastis ir viena iš pagrindinių negalios ir priklausomybės nuo kitų priežasčių priežasčių visame pasaulyje.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje demencijos diagnozę turi apie 43 tūkst. asmenų. Numatoma, kad iki 2050 m. tokių asmenų bus apie 82 tūkst.

Pasak Tarptautinės Alzheimerio ir demencijos asociacijų federacijos 82 proc. globėjų yra moterys (2018).

Alzheimer Europe organizacijos duomenimis, 1/3 globėjų priežiūrai skiria >14 val. per dieną.

Demencija, kas tai?

Demencija yra skėtinis terminas, aprėpiantis platų sveikatos būklių ir ligų spektrą, veikiančių atmintį, asmens kognityvinius gebėjimus bei elgesį. Šie pokyčiai reikšmingai kliudo žmogui palaikyti įprastas kasdienes veiklas.

Demencija yra rimtas psichikos sutrikimas ir tai nėra traktuojamas kaip normalus reiškinys, atsirandantis kartu su metais. Įprastai demencija skirstoma į ankstyvąją, pažengusią ir vėlyvają stadijas.

Demencija – tai sindromas, kurį sukelia lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, pažeidžiantis daugelį aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų. Smegenų žievės funkcijoms priklauso: atmintis, protavimas, kalba, suvokimas, orientacija, gebėjimas mokytis, gebėjimas skaičiuoti, mąstymas. Dažnai kognityvinių gebėjimų sutrikimus lydi, ar būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, elgesio su kitais ar motyvacijos, iniciatyvos ėmimosi pablogėjimas

Demencijos rūšys

Alzheimerio ligos sukelta demencija.

Alzheimerio tipo demencija išsiskiria tuo, kad ja sergant pasireiškia abi ryškiausios senatvinės demencijos problemos – kognityvinių funkcijų blogėjimas bei atminties prastėjimas. Alzheimerio ligos demencijai būdingi požymiai: sutrikusi kasdienė veikla, tam tikrų kognityvinių funkcijų sutrikimai (kalba, motoriniaiįgūdžiai, suvokimas), depresija, apatija, nemiga, kliedesiai, haliucinacijos, svorio mažėjimas ir kiti neurologiniai sutrikimai ypatingai vėlyvoje ligos stadijoje (raumenų tonuso pakitimai, pakrikusi eisena). Alzheimerio ligos sukeltai demencijai būdinga tai, kad tik 50 proc. atvejams būna nustatytas atminties pablogėjimas ankstyvoje ligos stadijoje. Būdingas lėtas ligos progresavimas.

Kraujagyslinė demencija.

Būdingi požymiai: asmenybės ir nuotaikos pakitimai, depresija, sutrikusi vykdomoji funkcija ir sprendimų priėmimas, kiti požieviniai defektai, ankstyvoje ligos stadijoje eisenos sutrikimai, nestabilumas, anksti pasireiškiantis padažnėjęs šlapinimasis ir kiti nepaaiškinami urologiniai sutrikimai. Kraujagyslinei demencijai būdingas laipsniškas progresavimas.

Lewy kūnelių demencija.

Būdinga miego- būdravimo dinamika, paranoja, haliucinaciniai simptomai, stingimas, atsirandantis dėl raumenų įtempimo panašiai kaip parkinsono ligoje. Ligos eigai būdingas lėtas progresavimas.

Frontotemporalinė demencija. Piko liga yra dažniausiai pasitaikanti šios grupės demencija.

Ji prasideda vidutiniame amžiuje (apie 58-59 metus), ja retai suserga vyresni kaip 70 metų asmenys ir yra šiek tiek greičiau už Alzheimerio ligą progresuojanti demencija. Frontotemporalinės demencijos pasireiškia progresuojančiais asmenybės ir socialinių įgūdžių pakitimais. Šias demencijas lydi blogėjantis intelektas, prastėjanti atmintis ir pastebimas apatinis, euforinis kalbėjimas, lėkštos emocijos, nesivaldymas.

Demencija, sergant Hantingtono (Huntington) liga.

Atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Tai yra paveldima liga autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomai dažniausiai atsiranda trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Ligos eiga lėta. Būdingi judėjimo sutrikimai, bendravimo, elgesio sutrikimai ir kognityvinių gebėjimų pablogėjimas.

Demencija, sergant Kroictfeldo-Jakobo (Creutzfeldt-Jakob) liga.

Paprastai prasideda vidutiniame ir vyresniame amžiuje, nors galima susirgti bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje. Tai greitai progresuojanti demencija. Tai demencija su įvairia neurologine simptomatika: regos ir smegenėlių funkcijų sutrikimai, mioklonija, akinetinis mutizmas, piramidiniai ir ekstrapiramidiniai pakitimai. Simptomatiką sukelia tam tikras morfologinis nervų sistemos pakenkimas. Manoma, kad pakenkimą lemia paveldimas faktorius.

Demencijos priežastys yra susijusios su smegenų pokyčiais ir jų pažeidimais. Dažniausiai juos sukelia Alzheimerio liga, ilgalaikis aukštas spaudimas, stiprus arterijų užkietėjimas ir susiaurėjimas (aterosklerozė), keli nestiprūs insultai (tai yra antra pagal dažnumą demenciją sukelianti priežastis), Parkinsono liga, Lewy kūnelių liga, Piko liga ir stiprūs galvos sužalojimai.

• AMŽIUS. Tai gali būti dėl veiksnių, susijusių su senėjimu: padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjusi rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, turėti insultus, DNR, gyvų ląstelių, nervų ląstelių struktūros pokyčiai, lytinių hormonų gamybos sumažėjimas pasiekus vidutinį amžių, imuninės sistemos pokyčiai, silpimas.

• GENETIKA. Mokslininkai atradę daugiau nei 20 genų, kurie prisideda prie rizikos susirgti demencija, tačiau nėra tiesioginis veiksnys demencijai atsirasti.

• ATEROSKLEROZĖ

• NEŽYMŪS KOGNITYVINIAI SUTRIKIMAI, kuriems priklauso atminties, kalbos, mąstymo ir sprendimų priėjimo pokyčiai.

• DEPRESIJA

Lengviau koreguojami rizikos faktoriai, susiję su gyvenimo būdu:

• FIZINIO AKTYVUMO TRŪKUMAS

• NESVEIKA MITYBA

• RŪKYMAS

• ALKOHOLIO VARTOJIMAS

• GALVOS SUTRENKIMAI

Rizika yra lygi tikimybei, kad žmogui išsivystys liga ar sveikatos būklė, kuri jį palies per tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienas turi šansą susirgti demencija, tačiau susirgimo rizika kiekvienam yra skirtinga – vieniems mažesnė, kitiems didesnė. Dalį rizikos faktorių patys galime koreguoti.

Demencijos atsiradimo rizikos faktoriai

Sritys, padėsiančios sumažinti demencijos atsiradimo riziką ir ją pavėlinti

1.Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų sumažinti demencijos riziką. Tai naudinga jūsų širdžiai, kraujotakai, svoriui ir psichikai. Fizinis aktyvumas yra susijęs su sumažėjusia rizika vystytis kognityviniams sutrikimams ir psichikos ligoms. Taip pat įrodyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys yra labiau atsparūs įgyti kognityvinius sutrikimus ir susirgti Alzheimerio liga vėlesniame amžiaus tarpsnyje.

2.Protiniai pratimai

Skaitymas, rašymas, galvosūkių sprendimas, puzlės, hobiai, naujų ieškojimas ir kitos protinės veiklos taip pat reikšmingai prisideda prie rizikos mažinimo susirgti demencija. Protiniai pratimai ir buvimas intelektualiai atsakingoje aplinkoje mažina riziką turėti kognityvinius sutrikimus vėliasniame amžiuje.

3.Mityba

Sveika, subalansuota mityba gali sumažinti demencijos riziką. Valgydami subalansuotą maistą, labiau tikėtina, kad gausite visas maistines medžiagas, kurių reikia, kad jūsų smegenys išliktų sveikos.

4.Žalingų įpročių atsisakymas, tokių kaip rūkymas ir alkoholis

Rūkymas. Šis žalingas įprotis žymiai padidina tikimybę atsirasti demencijai ir psichikos negalavimams. Rūkantys asmenys turi didesnę riziką susirgti ateroskleroze ir kitomis arterinėmis ligomis, kas turi stiprią įtaką kraujagyslinės demencijos atsiradimui.

Alkoholio vartojimas. Nesaikingas alkoholio vartojimas skatina Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos atsiradimą vėlesniame amžiuje.

5.Socialinis aktyvumas

Socialinė veikla gali stiprinti smegenų gebėjimą susidoroti su ligomis, sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Tai apima tiek ryšių palaikymą su žmonėmis gyvai ar nuotoliu, tiek dalyvavimą socialinėse veiklose, įskaitant bendruomenės veiklas.

6.Savo sveikatos priežiūra

Tikrinkitės savo sveikatą reguliariai. Pasitikrinę sveikatą, galite aptarti bet kokius susirūpinimą keliančius klausimus su sveikatos priežiūros specialistu ir gauti patarimų, kaip rūpintis savo sveikata, įskaitant demencijos rizikos mažinimą. Turint diagnozę būklės progresavimą siekiant pristabdyti svarbu reguliariai tikrinantis sveikatą ir lankytis pas specialistus.